pradi
 

















 
 
 
 
 Teli vyskupo kaldinis odis
 
 


TELŠI VYSKUPO JONO BORUTOS SJ
2009 MET KALDINIS ODIS VYSKUPIJOS TIKINTIESIEMS

Jau antras imtmetis, kai Kald vents paslapt mus, Lietuvos tikiniuosius, veda prel. Adomo Jakto ir kompozitoriaus Juozo Naujalio giesm „Tylij nakt“. Nuostabi tai giesm, tiesianti tilt tarp prie 2000 met Betliejuje vykusi ir iandien ms miest ir kaim banyiose tebevykstani vyki. Tada prie 2000 met:

„Tylij nakt balsas nugaud:
Piemenys kelkit: Dievas ugim!
Greitai renkits ir bkit,
Betliej paskubkit sveikint Viepaties!
Nuj rado Jz diose,
Kaip ipranaauta Dievo knygose.
J Dievu jie pripaino,
Kaip juos angelas mokino ir pasveikino“.

Šiandien, Kaldose, visose ms miest ir kaim banytlse susirink, esame dar nuostabesnio Dievo gimimo mums ir dl ms Šventojoje Eucharistijoje, Šventosiose Miiose:

„Mes irgi laukiam, Viepatie, Tavs, o kai ateisi pas mus per Miias, pulsim prie Tave ant keli, gyv kiekvienoj dalelj ventos Ostijos“.

Šiandien eng treij krikionikos eros tkstantmet, ms laik didi popiei aistringai esame raginami branginti didij dovan – Jo kaip Dievo gimim mums Miiose -„gyv kiekvienoj dalelje ventos Ostijos“.

siklaus Kald giesms odius, tiesianius tilt tarp pirmj Kald ir ms banytlse veniam, aukojam Mii, prisiminkime, kaip t Mii svarb i dien monms mgino atskleisti popieius Jonas Paulius II savo paskutiniame priemirtiniame laike viso pasaulio tikintiesiems 2005 met Velyk proga. Prajus 7 dienoms po t Velyk Jonas Paulius II ikeliavo aminybn. Tas laikas – jo dvasinis testamentas mums, XXI amiaus monms:

„Pasilik su mumis, Viepatie (plg. Lk 24, 29). Šiais odiais, saulei leidiantis pirmj savaits dien, kai atsitiko netiktinas dalykas, mokiniai kelyje Emaus pakviet Pakeleiv pasilikti su jais. Kaip buvo paadjs, Kristus prisikl, taiau jie to dar neinojo. Nepaisant to, odiai, kuriuos Pakeleivis jiems kalbjo pakeliui, udeg j irdis. Jie jam tar: „pasilik su mumis“. Susd u vakariens stalo, jie paino j, kai jis „lau duon“,- ir staiga jis pranyko. Prie j akis liko perlauta duona. J irdyse aidjo velnus jo odi garsas.

Brangs broliai ir seserys, Eucharistijos odis ir Duona, Velyk slpinys ir dovana, amiams liko nuolatinis Kristaus kanios, mirties ir prisiklimo atminimas. Kartu su visais pasaulio krikionimis mes irgi kartojame iuos odius: nukryiuotasis ir prisiklusysis Jzau, pasilik su mumis. Pasilik su mumis, per istorij keliaujanios monijos itikimas biiuli ir patikima atspara. Gyvasis Tvo odi, kvpk vilties ir pasitikjimo visiems iekantiems tikrosios savo gyvenimo prasms. Aminojo gyvenimo Duona, maitink visus alkstanius tiesos, laisvs, teisingumo ir taikos.

Pasilik su mumis, gyvasis Tvo odi, ir imokyk mus taikos odi ir darb – taikos ms pasauliui, paventintam tavo krauju, ir permerktos tokios daugybs nekalt auk kraujo; taikos Vidurio Ryt Afrikos alims, kur tebesilieja tiek daug kraujo; taikos visai monijai, tebegyvenaniai broludik kar elyje. Pasilik su mumis, aminojo gyvenimo Duona, lauoma ir dalijama susirinkusiems prie stalo; taip pat suteik mums jg parodyti dosn solidarum su daugyb t, kurie net iandien mirta i skurdo ir bado, yra pakertami fatalik epidemij ar niokojami neapsakom gamtini nelaimi. Tavo prisiklimo galia tetampa ir naujo gyvenimo dalininkais.

Mums, treiojo tkstantmeio vyrams ir moterims, reikia tavs, Viepatie. Pasilik su mumis dabar ir iki laik pabaigos. Padaryk, kad taut materialin paanga niekada netemdyt dvasini vertybi, kurios yra j civilizacijos siela. Palaikyk, meldiame mus ms kelionje. Tavimi tikime, tave dedame savo viltis, nes tu vienintelis turi aminojo gyvenimo odius (plg. Jn 6, 68). Pasilik su mumis, Viepatie!“ - toks paskutinis Jono Pauliaus II laikas ir paraginimas mums.
Taip, mums reikia to Viepaties prie 2000 met gimusio mau kdikiu, kiekvienuose Miiose, o ypa sekmadienio Miiose mums ir dl ms gimstanio Eucharistinje duonoje gyvo kiekvienoj dalelj ventos Ostijos.

Prajo beveik du mnesiai ir irinktas naujas popieius Benediktas XVI 2005 m. gegus 29 d. dalyvaudamas Italijos nacionaliniame Eucharistiniame kongrese kalbjo ne tik Italijos, bet ir viso pasaulio katalikams, taigi ir mums:  „Šis Eucharistijos kongresas vl ikelia aiktn sekmadien kaip „savaits Velykas“; iuo pasakymu ireikiama krikioni bendruomens tapatyb ir jos gyvenimo bei misijos erdis. Pasirinktoji tema „Negalime gyventi be sekmadienio“ grina mus 304 metus, kai imperatorius Dioklecianas, grasindamas mirtimi, udraud krikionims turti Rat, rinktis sekmadien vsti Eucharistij ir statyti pastatus savo susirinkimams. Abitenje, nedideliame kaimelyje iandieniame Tunise, 49 krikionys, susirink Oktavijaus Felikso namuose, buvo uklupti, prieingai imperatoriaus sakymui, veniantys Eucharistij. Jie buvo suimti ir nugabenti Kartagin, kur juos apklaus prokonsulas Anulinas. Reikmingas, be kita ko, buvo atsakymas, kur prokonsului pateik Emeritas, paklaustas, kodl jis paeid imperatoriaus sakym. Jis pasak: „negalime gyventi nesirinkdami sekmadien vsti Eucharistijos“. Neturtume jg pakelti kasdienius sunkumus ir paltume. Po iauri kankinim 49 Abitens kankiniai buvo nuudyti. Taip savo kraujo praliejimu jie patvirtino savo tikjim. Jie mir, taiau nugaljo: juos iandien atmename prisiklusio Kristaus lovje. Mums, XXI a. krikionims, irgi reikia apmstyti i Abitens kankini patirt. Mums irgi nelengva gyventi kaip krikionims. velgiant i dvasins perspektyvos, pasaulis, kuriame gyvename, paenklintas nevaromo vartotojikumo, religinio abejingumo, transcendencijai udaro sekuliarizmo, gali pasirodyti kaip „plati ir baisi“ dykuma, apie kuri kalbama Pakartoto statymo knygoje (st 8, 15). Kenianiai yd tautai Dievas atjo pagalb dovanodamas manos, idant ji suvokt, kad „mogus gyvas ne vien duona, bet gyvena kiekvienu odiu, ieinaniu i Viepaties lp“ (st 8, 3). Šiandieniame Evangelijos skaitinyje Jzus paaikino mums, kokiai duonai Dievas norjo parengti Naujosios Sandoros taut manos dovan: „Štai duona, nuengusi i dangaus! Ji ne tokia, koki protviai valg ir mir. Kas valgo i duon – gyvens per amius“ (Jn 6, 58). Dievo Snus, tapdamas knu, galjo tapti Duona ir per tai savo tautos, keliaujanios paadtj dangaus em, maistu. Mums reikia tos Duonos, kad pakeltume kelions sunkumus bei nuovarg. Sekmadienis, Viepaties diena, yra tinkama proga gauti jg i to, kuris yra gyvybs Viepats. Todl priesakas vsti sekmadien nra paprasta i iors primesta pareiga. Dalyvauti sekmadienio ventime ir maitintis eucharistine Duona krikioniui yra poreikis, nes tai jam suteikia kelionei reikalingos energijos. Ta kelion, beje, nra kas nors savavalika: kelias, kur statymu rodo Dievas, veda linkme, rayta paioje mogaus esmje. Eiti iuo keliu mogui reikia save realizuoti; pamesti j – tai pamesti save.

Brangs biiuliai, turime i naujo atrasti krikionikojo sekmadienio diaugsm. Su pasididiavimu turime vl atrasti galjimo dalyvauti Eucharistijoje, kuri yra atnaujinto pasaulio sakramentas, privilegij. Kristus prisikl pirmj savaits dien, kuri ydams buvo pasaulio sukrimo diena. Btent todl ankstyvoji krikioni bendruomen laik sekmadien diena, kai prasidjo naujasis pasaulis, diena, kai Kristaus pergal prie mirt pradjo nauj krinij. Burdamasi apie Eucharistijos stal, bendruomen formavosi kaip nauja Dievo tauta. Šv. Ignotas Antiochietis vadino krikionis „tais, kuriems teko nauja viltis“, ir juos pateikdavo kaip asmenis, „gyvenanius pagal sekmadien“. velgdamas i tokios perspektyvos, Antiochijos vyskupas savs klaus: „Kaip galtume gyventi be Jo, kurio lauk pranaai?“ (Epistula ad Magnesios, 9, 1–2). „Kaip galtume gyventi be Jo?“ Šiuose v. Ignoto odiuose girdime aidint Abitens kankini itar: „Negalime gyventi nesirinkdami sekmadien vsti eucharistijos“. I to kyla ms malda: tesuvokia iandieniai krikionys esmin sekmadienio ventimo svarb ir i dalyvavimo Eucharistijoje tepasisemia polkio naujam sipareigojimui skelbti pasauliui Krist, „ms sutaikinim“ (Ef 2, 14)“ – tai popieiaus Benedikto XVI odiai.

Neseniai apatalinis Nuncijus Luidi Bonaci Lietuvos vyskupams pasakojo, k popieius Benediktas XVI pasak ruden apie Lietuvos katalikus, kelia jam didiul rpest: „nors Lietuvoje panaiai, kaip Lenkijoje, beveik 80 % gyventoj laiko save katalikais, bet skirtingai nuo Lenkijos, kur beveik 50% tikinij dalyvauja sekmadienio Miiose, Lietuvoje tik apie 10%.

Mieli Broliai Seserys, iandien vsdami Kristaus gimimo vent paadkim Kristui, paadkim Šventajam Tvui, kad mes tapsime tikresni, smoningesni, labiau religikai iprus katalikai. To labiausiai reikia btent mums, ypa iame kiek sunkiame laikmetyje!

Kvieiu visus mauosius, jaunuolius, suaugusius ir priartjusius prie aminybs slenksio – i naujo atraskime sekmadieni Eucharistijos ventimo palaim, atraskime mums ir dl ms Miiose gimstant Diev Krist! Te jokie laikmeio ibandym vjai i ms neipl Viepaties dovanot kassavaitini Kald ir Velyk! Jos tebna ms diaugsmas, ms stipryb!


Jonas Boruta SJ
Teli vyskupas

2009 m. Kaldos

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi